- stregus
- stregùs, -ì adj. (4) BIV266 žr. stragus:
1. Adm Stregùs visada greičiau susgriebia Sdk. Meška nestregì Kp. Mūsų bėris atliko labai stregùs Sb.
2. Š Strẽgų vyrą gavo – pašokinės Sb.
3. Jis ant kalbos labai stregùs Sb.
stregiaĩ adv. Slm: Ką tik lieps, tai vis stregiaĩ Sb.4. aštrus: Kaip įlipsi medelin [, meškele,] be šių stregių nagytėlių? TŽIII443(Kp). 5. Antš toli nušokantis, šoklus: Delto ir tu stregùs: nebūčiau tikėjęs, kad tokį griovį peršoksi Vb. Stregùs kaip kiškis Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.